Žiedadulkių šėlsmas

Ei, bičiuliai! Ar pastebėjote, kad vos tik pavasaris įsibėgėja, prasideda tikras nosies koncertas? Čiaudulys, akių niežėjimas ir nesibaigianti sloga – pažįstami simptomai? Nenuostabu!

Augmenija – beržai, alksniai, o vasaros pradžioje pievos nusidažo geltonai nuo pienių ir kitų žydinčių augalų. Mano kaimynė Aldona juokauja, kad pavasarį ji gali nuspėti orą geriau nei sinoptikai – užtenka tik įvertinti, kiek kartų per rytą nusičiaudi!

Sezoninės alergijos turi aiškų kalendorių:

• Ankstyvą pavasarį (kovas-balandis) – medžių žiedadulkės
• Vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje (gegužė-birželis) – žolių žiedadulkės
• Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje (rugpjūtis-rugsėjis) – piktžolių žiedadulkės

Alergijos ar peršalimas? Kaip atskirti priešus?

Atsimenu, kaip pernai mano draugas Petras visą pavasarį gydėsi „užsitęsusį peršalimą”, kol galiausiai suprato, kad tai – alergija beržų žiedadulkėms! Taigi, kaip atskirti šiuos du klastūnus?

Alergijos požymiai:

• Simptomai pasireiškia staiga ir trunka ilgai (savaites ar mėnesius)
• Skaidrios, vandeningos išskyros iš nosies
• Čiaudulys dažnai būna serijinis (keli čiaudulio priepuoliai iš eilės)
• Akių niežėjimas ir ašarojimas
• Nėra karščiavimo
• Simptomai pasireiškia tam tikru metų laiku arba tam tikroje aplinkoje

Peršalimo požymiai:

• Simptomai vystosi palaipsniui ir trunka apie savaitę
• Tirštos, geltonos ar žalios išskyros iš nosies
• Gali būti karščiavimas
• Gerklės skausmas, kosulys
• Bendras silpnumas

Jei simptomai kartojasi kasmet tuo pačiu metu – beveik garantuotai turite reikalą su alergija! Daugelis žmonių pradeda jausti alergijos požymius balandžio viduryje, kai beržai pradeda žydėti, ir šis laikotarpis sutampa su pirmaisiais šiltais pavasario orais.

Daugiau skirtumų rasite https://klinikadrauge.lt/kas-yra-alergija/.

Vietiniai alergenai: pažink savo priešą!

Yra keletas pagrindinių „įtariamųjų”, kurie dažniausiai sukelia alergines reakcijas:

Medžiai: beržai, alksniai, lazdynai, ąžuolai. Beržai – ypatingi niekšeliai, nes jų žiedadulkės yra labai smulkios ir lengvai pernešamos vėju.

Žolės: motiejukai, miglės, eraičinai. Šios žolės ypač paplitusios pievose ir pakrantėse. Birželio mėnesį, kai pievos pradeda žydėti, daugeliui vietinių prasideda tikras alergijų maratonas.

Piktžolės: kiečiai, pelynas, dilgėlės. Šios piktžolės žydi vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį. Ypač daug jų auga apleistuose sklypuose ir pakelėse.

Pelėsiai: pelėsių sporos ore gali būti ypač gausios rudenį, kai krenta lapai ir prasideda jų irimas.

Mano kaimynas Stasys, kuris visą gyvenimą dirbo miškininku, visada sakydavo: „Jei nori išvengti alergijos – pažink savo priešą”. Jis net sudarė detalų apylinkių augalų žydėjimo kalendorių, kuris dabar kabo mūsų bendruomenės centre!

Namų vaistinėlė prieš alergiją: ką turėti po ranka?

Kai alergija užklumpa netikėtai, svarbu turėti „ginklų arsenalą” namuose. Štai ką rekomenduoju turėti kiekvienoje gyventojo vaistinėlėje:

Antihistamininiai vaistai: Šiuolaikiniai antihistamininiai preparatai (loratadinas, cetirizinas, desloratadinas) nebesukelia mieguistumo ir gali būti vartojami kasdien alergijos sezono metu. Jie efektyviai malšina čiaudulį, nosies niežėjimą ir sloga. Mano kaimynė Janina prisiekia, kad loratadinas jai tiesiog išgelbėjo vasarą!

Nosies purškalai: Vietinio poveikio kortikosteroidų purškalai (mometazonas, flutikazonas) puikiai tinka ilgalaikiam alerginio rinito gydymui. Juos reikia pradėti naudoti likus 1-2 savaitėms iki įprasto alergijos sezono pradžios.

Akių lašai: Specialūs priešalerginiai akių lašai padės sumažinti akių niežėjimą ir paraudimą.

Druskos tirpalas nosiai: Paprastas, bet efektyvus būdas išplauti alergenus iš nosies ertmės. Galite nusipirkti jūros vandens purškalą arba pasigaminti tirpalą patys (1/4 arbatinio šaukštelio druskos ir 1/4 arbatinio šaukštelio sodos 250 ml virinto atvėsinto vandens).

Beje, mūsų vietinėje vaistinėje farmacininkas Rimas visada pataria pradėti vartoti antihistamininius vaistus dar prieš prasidedant alergijos sezonui – taip organizmas būna geriau pasiruošęs kovai su alergenais!

Gyventojų išbandyti liaudiški metodai

Nors mokslas ir medicina siūlo efektyvius sprendimus, mūsų regione gyvi ir liaudiški metodai, kuriuos žmonės perduoda iš kartos į kartą. Kai kurie iš jų tikrai veikia!

Medus iš vietinių bitynų: apylinkėse yra nemažai bitininkų, ir vietinis medus gali padėti organizmui prisitaikyti prie vietinių žiedadulkių. Mano močiutė visada sakydavo, kad reikia pradėti vartoti medų mažomis dozėmis dar žiemą, kad pavasarį būtum „užgrūdintas”. Bitininkas Jonas turi ištikimų klientų, kurie prisiekia, kad jo medus sumažina alergijos simptomus!

Dilgėlių arbata: Vietiniai žolininkai rekomenduoja gerti dilgėlių arbatą, kuri turi priešuždegiminių savybių. Tiesa, jei esate alergiški dilgėlėms – šis metodas tikrai ne jums!

Šalavijų gargaliavimas: Padeda sumažinti gerklės dirginimą ir uždegimą, kuris dažnai lydi alergijas.

Vietiniai eukalipto gariniai: Įkvėpti eukalipto aliejaus garai gali padėti atkimšti užsikimšusią nosį. Keletas lašų eukalipto aliejaus karštame vandenyje – ir galite mėgautis natūraliu inhaliatoriumi!

Mano kaimynė Marija, kuri augina vaistažoles, visada sako: „Gamta sukėlė problemą, gamta gali ją ir išspręsti”. Ji rengia net specialius seminarus apie vaistažolių naudojimą alergijai malšinti!

Kasdienės strategijos: kaip sumažinti kontaktą su alergenais

Geriausias būdas kovoti su alergija – vengti kontakto su alergenais. Štai keletas praktinių patarimų, kurie padės:

Sekite žiedadulkių prognozes: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba teikia žiedadulkių koncentracijos prognozes. Dienomis, kai prognozuojama didelė koncentracija, stenkitės kuo mažiau būti lauke.

Planuokite laiką lauke: Žiedadulkių koncentracija ore paprastai būna didžiausia ryte (5-10 val.) ir vėl pakyla vakare. Jei įmanoma, planuokite pasivaikščiojimus vidurdienį arba po lietaus, kai oras būna „nuplautas”.

Naudokite oro valymo priemones: Namuose naudokite oro valytuvus su HEPA filtrais, kurie efektyviai sulaiko žiedadulkes. Mano draugas Tomas, įsigijęs tokį valytuvą, pagaliau gali ramiai miegoti net pačiame alergijos sezono įkarštyje!

Skalbinių džiovinimas: Nedžiovinkite skalbinių lauke žiedadulkių sezono metu – jie veikia kaip puikūs žiedadulkių „gaudyklės”.

Grįžę namo: Persirenkite, nusiprauskite ir išsiplaukite plaukus, kad pašalintumėte ant jūsų nusėdusias žiedadulkes. Taip pat išskalaukite akis švariu vandeniu.

Namų tvarkymas: Reguliariai valykite namus drėgnu būdu, kad sumažintumėte dulkių ir žiedadulkių kiekį. Ypač svarbu valyti grindis, kilimus ir minkštus baldus.

Mano kolega Vytas, kuris labai jautrus beržų žiedadulkėms, net įsirengė specialų „švarų kambarį” su oro valytuvu, kur gali atsikvėpti sunkiausiomis dienomis. Išradinga, ar ne?

Daugiau patarimų, kurie padės sumažinti alergenų rasite čia.

Kada kreiptis į gydytoją: rimti ženklai, kurių negalima ignoruoti

Nors daugeliu atvejų alergijas galima sėkmingai valdyti namuose, kartais reikia profesionalios pagalbos. Štai kada turėtumėte nedelsiant kreiptis į gydytojus:

Kai įprastos priemonės nepadeda: Jei antihistamininiai vaistai ir kitos priemonės nepalengvina simptomų.

Pasunkėjęs kvėpavimas: Jei jaučiate spaudimą krūtinėje, švokštimą ar dusulį – tai gali būti astmos požymiai, kurie dažnai lydi alergijas.

Išplitęs bėrimas: Jei atsiranda išplitęs odos bėrimas ar patinimas.

Anafilaksija: Tai sunki alerginė reakcija, pasireiškianti staigiu kraujospūdžio kritimu, kvėpavimo pasunkėjimu, liežuvio ar gerklės patinimu. Tai – gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos!

Mūsų poliklinikoje dirba puiki alergologė Rasa, kuri gali atlikti alergijos testus ir nustatyti tikslų alergenų spektrą. Ji taip pat gali pasiūlyti imunoterapiją – ilgalaikį gydymą, kuris padeda organizmui priprasti prie alergenų ir sumažina reakciją į juos.

Alergijos ir kvėpavimas laisvai

Suprasdami savo alergijas ir išmokę jas valdyti, galime gyventi visavertį gyvenimą net ir alergijų sezono metu!

Mūsų bendruomenė tampa vis labiau išprususi šiuo klausimu. Mokyklose net pradėta vesti specialias pamokas vaikams apie alergijas ir jų valdymą. Vietiniai ūkininkai pradėjo auginti mažiau alergizuojančias augalų rūšis, o miesto parke atsirado informaciniai stendai apie žydinčius augalus ir galimas alergines reakcijas.

Prisiminkite – jūs nesate vieni su savo alergijomis! Gyvena daug žmonių, kurie susiduria su tuo pačiu iššūkiu. Dalinkitės patirtimi, klauskite patarimų, išbandykite naujus metodus. Galbūt jūsų atrasta „slapta formulė” padės ir kitiems!

O svarbiausia – nepraraskite optimizmo! Kaip sako mūsų senbuvė Ona, kuriai jau 85-eri: „Alergija – ne liga, o tik organizmo būdas pasakyti, kad jis per daug jautrus grožiui”. Na, ir kaip su tokiu požiūriu nepasitiksi pavasario?